English
 
 

 

 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
Renginiai


Sostinės K. Sirvydo skvere atidaryta skulptoriaus Juozo Ruzgo ekspozicija „Šviesi laiko tėkmė“

K. Sirvydo skvere Vilniuje po atviru dangumi atidaryta skulptoriaus Juozo Ruzgo meninė ekspozicija „Šviesi laiko tėkmė“.  Ji veiks iki rugsėjo 7 d.


Jaukių šviesų apsuptyje išryškėjo keturios balto marmuro skulptūros, o  K. Sirvydo skvere esančių pastatų ansamblį papuošė netikėtos menininko darbų projekcijos. Vaizdo projekcijos ant pastatų bus demonstruojamos ekspozicijos metu kas vakarą 21 val.

 

Ekspozicijos atidaryme dalyvavusi kultūros viceministrė Patricija Poderytė įteikė kultūros ministro padėką menininkui už jo indėlį į Lietuvos kultūrą. Apšviestų skulptūrų fone ant pastato sienos buvo demonstruojama Juozo Ruzgo darbų retrospektyva.


1961 m. Juozas Ruzgas padovanojo Lietuvai undinėlę. Taip vadinama Nidoje pastatyta bronzinė skulptūra „Svajoklė“, parimusi Lietuvos kontūrus primenančio baseinėlio viduryje. Po daugybės metų, 2014 m., skulptorius įgyvendino vieną iš savo didžiųjų svajonių – Nidoje pastatė trijų metrų bronzinę skulptūrą „Neringa“, vaizduojančią mitologinę milžinę ant jūros bangos.

 


Menininkas turi daugybę idėjų, kurios laukia, kada bus įgyvendintos. Viena iš didžiausių, ilgiausiai brandintų – skulptūra „Santaka“, kurią J. Ruzgas svajoja pastatyti Nemuno ir Neries santakoje Kaune. Iki šiol prikurta daugybė šios skulptūros variantų, vaizduojančių dviejų jėgų pasipriešinimą, o kartu ir sąjungą-santuoką. Viena „Santakos“ variacija šiuo metu stovi Visuomenės harmonizavimo parke Prienų raj., Vaizgakiemyje.

 

Skulptūrą „Vaivorykštė“, simbolizuojančią draugystės tiltą tarp Kauno ir Vilniaus, menininkas norėtų matyti stovinčią šalia Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro. Juozo Ruzgo namuose savo naujų namų laukia ir bronzinė „Gunda“. Ją menininkas įsivaizduoja Druskininkų ar Birštono kurortuose.

 

Vis dėlto geriausiai Juozą Ruzgą pažįsta kauniečiai. Menininkas savo gimtajam miestui sukūrė net trylika monumentalių darbų: „Perkūnas“ (1967), „Plazma“ (1972), „Šiluma“ (1973), „Skalbėjėlė“ (1976–1978), „Mūsų vandenys“ (1978), „Palangos Juzė“ (1978), „Merkurijus“ (1983), „Undinė“ (1984), „Mergaitė su balandžiu“ (1985), „Ieva“ (1987), „Hermis“ (1994), „Vytautas Didysis“ (1997), „Gabija“ (2006).

 

Pagrindinės menininko kūrybos temos – moters kūno paslaptys, darbo ir buities siužetai, mitiniai ir istoriniai motyvai. „Mano kūryboje dominuoja romantizmas. Kurdamas siekiu gėrio ir grožio. Harmonijos idealą randu gamtoje: čia spalvos, formos ir struktūros nuostabiai dera. Žmogus turi siekti darnos, nes pats yra Didžiosios  Gamtos dalis. Menininko paskirtis – idėją, mintį, emociją perteikti taip, kad kūrinys taptų ilgaamžis“, – teigia Juozas Ruzgas.

 

Juozo Ruzgo kūrybos kelyje – ne tik smulkiosios plastikos darbai, monumentalioji skulptūra, kalto vario reljefai, bet  ir fotografija, kinas. Jis sukūrė pirmą Lietuvoje mėgėjišką filmą „Stipendija juokiasi“ (1956), pirmasis įamžino lietuviškos estrados bandymus filme „Kartais pavasarį“ (1957), sukūrė istorinį dokumentinį filmą „Po Sausio 13-osios“ (1998). Menininkas taip pat buvo pirmosios Lietuvos televizijos komandos narys, televizijos dailininkas ir operatorius. Šiuo metu jis tikisi užbaigti filmą „Jie išgelbėjo pasaulį“ apie lietuvius, vokiečių okupacijos metais gelbėjusius žydus. Filmui medžiagą autorius renka jau 20 metų.

 

2014 m. išleista Juozo Ruzgo kūrybos apžvalgos knyga „Grožio beieškant“.

Iš viso apsilankė: 8493567
Šiandien apsilankė: 428
Dabar naršo: 31