English
Pradžia > Veiklos sritys > Visuomenės informavimo politika
Iš viso apsilankė: 8587960
Šiandien apsilankė: 1356
Dabar naršo: 20
Visuomenės informavimo politika

 
 
Užpildyta, pasirašyta (ir antspauduota) forma siunčiama paštu (adresu: Kultūros ministerijai, Informacinės visuomenės plėtros skyriui, J.Basanavičiaus g. 5, LT-01118 Vilnius), arba skanuotas tokios formos variantas (su parašu, antspaudu) siunčiamas elektroniniu paštu Renata.Vanageliene@lrkm.lt. Kilus klausimams, galite rašyti prieš tai nurodytu elektroninio pašto adresu arba skambinti telefonu (8-5)2193408.

Lietuvos Respublikos Konstitucija draudžia cenzūrą, ir užtikrina žodžio laisvę. Ministerija, vykdydama Vyriausybės įgaliotos institucijos visuomenės informavimo srityje funkcijas, siekia užtikrinti Žmogaus teisių deklaracijoje išdėstytų principų laikymąsi ir sudaryti sąlygas žiniasklaidos įvairovei, kokybei ir nepriklausomybei.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2001 m. kovo 29 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 342 pavedė Kultūros ministerijai vykdyti Vyriausybės įgaliotos institucijos visuomenės informavimo srityje funkcijas. Ministerijos kompetenciją šioje srityje apibrėžia Visuomenės informavimo įstatymo 45 straipsnis, kuris nurodo šias funkcijas:

  • apibendrina visuomenės informavimo sritį reglamentuojančių įstatymų, kitų teisės aktų taikymo praktiką ir teikia pasiūlymus dėl įstatymų, kitų teisės aktų rengimo bei galiojančių teisės aktų pakeitimo ir papildymo;
  • bendradarbiaudama su viešosios informacijos rengėjų ir platintojų organizacijomis, rengia Vyriausybės teikiamų visuomenės informavimo srities įstatymų ir kitų teisės aktų projektus;
  • bendradarbiaudama su kitomis visuomenės informavimo srityje veikiančiomis institucijomis ir organizacijomis, įgyvendina Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, susijusių su visuomenės informavimu, nuostatas;
  • teikia informaciją ir metodinę pagalbą visuomenės informavimo klausimais;
  • organizuoja konferencijas, seminarus, praktikumus visuomenės informavimo klausimais;
  • bendradarbiauja su atitinkamomis užsienio valstybių institucijomis bei tarptautinėmis organizacijomis, veikiančiomis visuomenės informavimo srityje;
  • atlieka kitas šio ir kitų įstatymų jai pavestas funkcijas visuomenės informavimo srityje.

Teisės aktai. Visuomenės informavimo veiklą plačiąja prasme reglamentuoja Visuomenės informavimo įstatymas, kurio naujausia redakcija priimta 2010 metais. Įstatymas nustato viešosios informacijos rinkimo, rengimo, skelbimo ir platinimo tvarką, viešosios informacijos rengėjų, skleidėjų, jų dalyvių, žurnalistų bei jų veiklą reglamentuojančių institucijų teises, pareigas ir atsakomybę.

Tiražo tikrinimas. Vadovaujantis Visuomenės informavimo įstatymo 36 straipsnio 2 dalimi bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. lapkričio 24 d. nutarimo Nr. 1677 1.3 punktu, 2015 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. ĮV-216 patvirtintas Vietinių, regioninių ir nacionalinių laikraščių, žurnalų, išskyrus tuos, kurių tiražas mažesnis negu 500 egzempliorių ir (arba) kuriuose nespausdinama reklama, tiražo tikrinimo tvarkos aprašas.

Gauti duomenys apie leidinių tiražus (nuo 2012 m. II pusm.) bei visuomenės informavimo priemonių dalyvius talpinami į Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų duomenų bazę ir viešai skelbiami Kultūros ministerijos  interneto svetainėje.

Remiantis aptartu Tvarkos aprašu, leidėjai du kartus per metus iki sausio ir liepos mėnesių 10 dienos, pagal nustatytą formą, Kultūros ministerijai turi pateikti duomenis apie leidžiamo laikraščio, žurnalo tiražą.  

Gautus duomenis Kultūros ministerija viešai skelbia savo interneto tinklalapyje:

2012 m. sausio - birželio mėn. laikraščių ir žurnalų tiražo duomenys

2011 m. sausio - birželio mėn. laikraščių ir žurnalų tiražo duomenys
2011 m. liepos - gruodžio mėn. laikraščių ir žurnalų tiražo duomenys 

Pažymėtina, kad už Vietinių, regioninių ir nacionalinių laikraščių, žurnalų, išskyrus tuos, kurių tiražas mažesnis negu 500 egzempliorių ir (arba) kuriuose nespausdinama reklama, tiražo tikrinimo tvarkos aprašo nuostatų nesilaikymą, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (Žin., 1985, Nr. 1-1; 2003, Nr. 102-4581) (toliau - ATPK) 17319 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė.

Duomenys apie viešosios informacijos rengėjus. Pažymėtina, kad vadovaujantis Visuomenės informavimo įstatymo 24 straipsniu, juridiniai asmenys, kurie yra vietinių, regioninių arba nacionalinių laikraščių, žurnalų leidėjai ar informacinės visuomenės informavimo priemonių valdytojai, išskyrus valstybės ir savivaldybių institucijas bei įstaigas, bankus, politines partijas, leidžiančius neperiodinius informacinio pobūdžio leidinius ir (ar) turinčius informacinės visuomenės informavimo priemones, skirtas visuomenei informuoti apie savo veiklą, privalo pateikti Kultūros ministerijai duomenis apie savo dalyvius, kurie turi nuosavybės teise ar valdo ne mažiau kaip 10 procentų visų akcijų ar turto (jeigu turtas yra neakcionuotas), ir pranešti apie patikslintus duomenis, jeigu jie pasikeičia. Duomenys turi būti pateikiami užpildant 2011 m. sausio 24 d. Kultūros ministro įsakymu Nr. ĮV-46 patvirtintą duomenų formą, kurioje turi būti nurodomi:

  • duomenys apie savo dalyvius, kurie nuosavybės teise turi ar valdo ne mažiau kaip 10 procentų visų akcijų ar turto (jeigu turtas yra neakcionuotas);
  • valdymo organai, jų nariai;
  • informacija apie turtinius santykius ir (ar) jungtinę veiklą, siejančią juos su kitais viešosios informacijos rengėjais ir (ar) skleidėjais, ir (ar) jų dalyviais.

Jeigu juridinių asmenų dalyviai yra Lietuvos Respublikoje arba užsienio valstybėje registruoti juridiniai asmenys, turi būti nurodyti ir šių subjektų dalyviai.

Ministerija gautus duomenis skelbia savo interneto tinklalapyje ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jų gavimo dienos

Surinktų ir apdorotų duomenų skaičius nuosekliai didėja nuo 2006 metų, kai buvo paskelbti duomenys tik apie 36 viešosios informacijos rengėjus, platintojus ar jų dalyvius. 2007 metais - šis skaičius siekė 144, 2008 metais - skelbiami duomenys apie 191 viešosios informacijos rengėjus, platintojus ar jų dalyvius, 2009 metais -293, o 2010 metais informaciją pateikusių subjektų skaičius pasiekė net 340.

Duomenys apie žiniasklaidos priemonių savininkus(2012 m.)

Duomenys apie žiniasklaidos priemonių savininkus (2011 m.)
Duomenys apie žiniasklaidos priemonių savininkus (2010 m.)
Duomenys apie žiniasklaidos priemonių savininkus (2009 m.)
Duomenys apie žiniasklaidos priemonių savininkus (2008 m.)
Duomenys apie žiniasklaidos priemonių savininkus (2007 m.)
Duomenys apie žiniasklaidos priemonių savininkus (2006 m.)
Duomenys apie žiniasklaidos priemonių savininkus (2005 m.)
Duomenys apie žiniasklaidos priemonių savininkus (2004 m.)
Duomenys apie žiniasklaidos priemonių savininkus (2003 m.)

Ministerija, darydama pateiktos informacijos apžvalgą, vadovaujasi ir Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos sukauptu Nacionalinės bibliografijos duomenų banku, http://www.libis.lt:8082, kuriame apskaitomi visi laikraščiai, žurnalai ir biuleteniai. Informaciją apie visuomenės informavimo priemonių leidėjus taip pat galima rasti ir Lietuvos leidėjų duomenų bazėje http://www.libis.lt:8088/leidejai.html.

Be to, pažymime, kad vietinių, regioninių ir nacionalinių laikraščių ir žurnalų bei informacinės visuomenės informavimo priemonių redakcijos, pagal Visuomenės informavimo įstatymą privalančios pateikti minėtus duomenis, netenka teisės gauti paramą iš VšĮ Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo kultūrinėms ir šviečiamosioms programoms, jei tokių duomenų nėra pateikę Kultūros ministerijai.

Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija (santrumpa – LRT), kaip visuomeninis transliuotojas, savo veiklą taip pat grindžia Visuomenės informavimo įstatymu. LRT steigimo, valdymo, veiklos, reorganizavimo, likvidavimo tvarką, pareigas, teises ir atsakomybę reglamentuoja Lietuvos Nacionalinio radijo ir televizijos įstatymas. LRT privalo rinkti ir skelbti informaciją apie Lietuvą ir pasaulį, supažindinti visuomenę su Europos ir pasaulio kultūros įvairove bei šiuolaikinės civilizacijos pagrindais, stiprinti Lietuvos Respublikos nepriklausomybę ir demokratiją, kurti, puoselėti ir saugoti nacionalinės kultūros vertybes, ugdyti toleranciją ir humanizmą, bendradarbiavimo, mąstymo ir kalbos kultūrą, stiprinti visuomenės moralę ir pilietiškumą, ugdyti šalies ekologinę kultūrą. LRT finansuojamas iš valstybės biudžeto bei  turi teisę gauti komercinių pajamų, vykdydamas kitą teisėtą veiklą.

Ministerija, įgyvendindama visuomenės informavimo politiką, bendradarbiauja su Lietuvos radijo ir televizijos komisija. Lietuvos radijo ir televizijos komisija nepriklausoma Seimui atskaitinga Lietuvos jurisdikcijai priklausančių radijo ir televizijos transliuotojų veiklą reguliuojanti bei kontroliuojanti institucija. Ji yra įkurta 1996 m. pagal LR visuomenės informavimo įstatymą. Komisija dalyvauja formuojant valstybės audiovizualinę politiką, yra LR Seimo ir Vyriausybės ekspertė radijo ir televizijos transliavimo ir retransliavimo klausimais. Komisijos veiklos ataskaitas už 2001-2007 metų laikotarpį, galima rasti čia (http://www.rtk.lt/lt/static2.php?strid=31364&&addinf=31364 ).

Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba (toliau – RRT) – nepriklausoma nacionalinė Lietuvos ryšių sektorių reguliuojanti institucija, įkurta vadovaujantis Telekomunikacijų įstatymu ir Europos Sąjungos direktyvų nuostatomis. Vienas iš pagrindinių RRT įsteigimo tikslų – konkurencijos skatinimas elektroninių ryšių ir pašto sektoriuose. Vienas iš pagrindinių RRT tikslų yra užtikrinti kiekvienam Lietuvos gyventojui technologiškai pažangių, kokybiškų, saugių ir įperkamų informacijos ir ryšių technologijų bei pašto paslaugų (produktų) pasirinkimo įvairovę, sudaryti galimybes informacijos ir ryšių technologijų bei pašto verslo plėtrai, todėl bendradarbiavimas su Kultūros ministerija informacinės visuomenės plėtros srityje yra būtinas.

Kultūros ministerija yra viena iš institucijų, atsakingų už Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo įgyvendinimą. Įstatymas nustato viešosios informacijos, kuri daro neigiamą poveikį nepilnamečių fiziniam, protiniam ar doroviniam vystymuisi, kriterijus, jos skelbimo ir platinimo tvarką, taip pat šios informacijos rengėjų, platintojų ir jų savininkų, žurnalistų bei jų veiklą reglamentuojančių institucijų teises, pareigas ir atsakomybę. Pagal savo kompetenciją Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba atlieka Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatų įgyvendinimo priežiūrą. Ataskaitas už 2001-2007 metų laikotarpį galite rasti čia (http://www3.lrs.lt/pls/inter/zetika?r_id=2564&k_id=1 ).

Svarbų vaidmenį visuomenės informavimo priežiūros srityje atlieka Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba prie Lietuvos Respublikos Seimo. Inspektorius nagrinėja suinteresuotų asmenų skundus ir pareiškimus dėl visuomenės informavimo priemonėse pažeistos jų garbės ir orumo, dėl jų teisės į privataus gyvenimo apsaugą pažeidimo visuomenės informavimo priemonėse, dėl jų asmens duomenų tvarkymo pažeidimo visuomenės informavimo priemonėse. Taip pat vertina, kaip informuojant visuomenę laikomasi Visuomenės informavimo įstatyme ir kituose įstatymuose nustatytų visuomenės informavimo principų, teikia valstybės institucijoms siūlymus, kaip tobulinti jų įgyvendinimą, vadovaudamasis ekspertų išvadomis, priskiria spaudos leidinius, audiovizualinius kūrinius, radijo ir televizijos programas ar laidas, informacinės visuomenės informavimo priemones ir (ar) jų turinį erotinio, pornografinio ir (ar) smurtinio pobūdžio kategorijoms. Žurnalistų etikos inspektorius atlieka viešosios informacijos stebėseną visuomenės informavimo priemonėse, išskyrus radijo ir televizijos programose, kuriose stebėseną atlieka Lietuvos radijo ir televizijos komisija (minėta aukščiau). Žurnalistų etikos pažeidimus visuomenės informavimo srityje taip pat nagrinėja Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisija, kuri yra priėmusi Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksą.

Valstybė iš dalies finansuoja viešosios informacijos rengėjų šviečiamojo ir kultūrino pobūdžio projektus per Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą. Parama suteikiama kalendoriniams metams konkurso būdu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. 1190 “Dėl valstybės teikiamos dalinės finansinės paramos kultūriniams ir šviečiamiesiems projektams pagal Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondui pateiktas paraiškas bendrųjų konkursų nuostatų patvirtinimo“ Fondas kasmet įgaliotoms institucijoms, tame tarpe ir Kultūros ministerijai, pateikia metų veiklos ataskaitas. Fondo veiklos ataskaita už 2007 metus.

Spaudinių ir kitų dokumentų privalomi egzemplioriai. Taip pat įgyvendindama Visuomenės informavimo įstatymo 36 straipsnį ir vykdydama Vyriausybės 1996 m. lapkričio 22 d. nutarimo Nr.1389 „Dėl spaudinių ir kitų dokumentų privalomųjų egzempliorių siuntimo bibliotekoms tvarkos“ kontrolę, Kultūros ministerija 2008 m. vasario 11 d. Ministro įsakymu Nr. ĮV-82 patvirtino tvarką, kuria remiantis yra taikoma administracinė atsakomybė už Visuomenės informavimo įstatymo nuostatų ir kitų teisės aktų nevykdymą. Bendradarbiaujant su Nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka ir optimizavus privalomų pateikti leidinių duomenų bazę, pradėta vykdyti efektyvi ir savalaikė kontrolė už Visuomenės informavimo įstatymo nuostatomis nustatytų pareigų nevykdymą.


 

Paskutinis atnaujinimas: 2015-07-10 11:32:47