English
Iš viso apsilankė: 8493567
Šiandien apsilankė: 428
Dabar naršo: 31
Naujienos


Vyriausybei teikiamas Teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas

Kultūros ministerija teikia Vyriausybei Lietuvos Respublikos teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Rugpjūčio 26 dieną kultūros ministras Šarūnas Birutis susitiko su įstatymo projektą parengusia darbo grupe.

 

 

Kultūros ministras padėkojo darbo grupės nariams už aktyvų dalyvavimą rengiant įstatymo projektą, ieškant kompromisinių sprendimų, siekiant suderinti įvairias pozicijas.

 

Teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymo pakeitimo įstatymo projektu sudaroma galimybė biudžetinėms įstaigoms teatrams ir koncertinėms įstaigoms pasirinkti viešosios įstaigos, kurių steigėjas ir savininkas būtų valstybė ar savivaldybė, teisinę formą. Nacionaliniams, valstybiniams ir savivaldybių teatrams ir koncertinėms įstaigoms nustatoma teisė sudaryti ir vykdyti bendradarbiavimo sutartis su profesionaliojo scenos meno privačiomis įstaigomis. Tuo siekiama naudoti valstybės turtą – patalpas, lėšas, žmogiškuosius išteklius ir kt. kaip savo indėlį kuriant ir viešai atliekant didelės apimties svarbų profesionaliojo scenos meno projektą.

 

Įstatymo projektu nustatoma profesionaliojo scenos meno įstaigų sistema, kurioje dalyvauja įstaigos, kuriančios, viešai atliekančios ar skleidžiančios aukšto meistriškumo ir meninio lygio scenos meną, tuo siekiama suburti ne tik teatrų, koncertinių įstaigų, bet ir cirko, scenos meno informacijos centrų, scenos menų centrų, kūrybinių inkubatorių ir kt. įstaigų profesionalius kūrėjus, organizatorius aukšto meistriškumo ir meninio lygio kūrybai, jos sklaidai bei kūrėjų profesinio meistriškumo tobulinimui.
 

Įstatymo projektu sudaroma galimybė iš dalies kompensuoti bilietų kainas profesionaliojo scenos meno įstaigoms, kai jos patiria nuostolius dėl negautų pajamų, taikant nuolaidas bilietų kainoms nustatytoms asmenų grupėms (vaikams, moksleiviams, studentams, pensininkams, neįgaliesiems, globos namų auklėtiniams), tuo siekiama finansiškai remti profesionaliojo scenos meno įstaigų siekį mažinti socialiai pažeidžiamų visuomenės grupių atskirtį, užtikrinti profesionaliojo scenos meno paslaugų kokybę, kad dėl įstaigos menkų pajamų nebūtų kuriamas minimalių kūrybinių ir techninių pajėgumų reikalaujantis produktas.

 

Įstatymo projektu sudaroma galimybė iš dalies finansuoti profesionaliojo scenos meno įstaigų, kurios nėra nacionalinis, valstybinis ar savivaldybės teatras ar koncertinė įstaiga, veiklą, tuo siekiama už išskirtinius nuopelnus Lietuvos kultūrai ir menui bei aukštus veiklos rodiklius konkurso būdu skirti valstybės dalinį finansavimą nevalstybinių ir ne savivaldybių profesionaliojo scenos meno įstaigų veiklai ir tokiu būdu gerinti šių įstaigų veiklą bei jų konkurencinę padėtį kultūros rinkoje.

 

Įstatymo projektu sudaroma galimybė įžymų menininką, kultūros veikėją pripažinti profesionaliojo scenos meno įstaigos emeritu, tuo siekiama pagerbti aktyviai dirbusį, kūrusį ir nutraukusį darbo sutartį su nacionaliniu, valstybiniu teatru ar koncertine įstaiga menininką, kultūros veikėją ir jam sudaryti sąlygas toliau dalyvauti įstaigos veikloje.

 

Taip pat stiprinama įstaigos vadovo patariamojo organo Meno tarybos veikla, aktyvinamas kūrybinių darbuotojų dalyvavimas ne tik rengiant ir vykdant kūrybinės veiklos programas, bet ir svarstant, vertinant strateginius ir metinius veiklos planus, biudžetinės įstaigos pertvarkymo į viešosios įstaigos teisinę formą klausimus, kūrybinių darbuotojų atestavimo ir kitus klausimus.

 

Įstatymo projektu nustatomi įstaigos kūrybinių darbuotojų darbo santykių ypatumai, tuo siekiama labiau motyvuoti kūrybinius darbuotojus nuolat tobulinti savo profesinį meistriškumą ir aktyviai dalyvauti įstaigos kūrybinėje veikloje. Taip pat yra papildomos įstaigos kūrybinių darbuotojų socialinės garantijos, tuo siekiama atstatyti socialinių išmokų gavėjų atžvilgiu proporcingumą ir asmenų lygiateisiškumą ir sudaryti sąlygas kūrybinių darbuotojų kaitai bei galimybei scenos meno įstaigose įdarbinti talentingą, dažnai užsienyje mokslus baigusį jaunimą, skatinant naujų idėjų atsiradimą ir daryti įtaką profesionaliojo scenos meno vyksmui.

 

Įstatymo projektu siekiama nustatyti, kad kompensacinę išmoką turi teisę gauti ne tik darbingo amžiaus buvę teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybiniai darbuotojai (baleto artistai, šokėjai, solistai vokalistai ir choro artistai bei muzikantai, groję pučiamaisiais muzikos instrumentais), kuriems sukakus senatvės pensijos amžiui mokamas kompensacinės išmokos ir senatvės pensijos skirtumas, bet ir jau senatvės pensijos amžių sukakę buvę šių specialybių artistai turi teisę kreiptis dėl kompensacinės išmokos skyrimo, jeigu jų paskirtoji senatvės pensija yra mažesnė už įstatymu nustatyto dydžio kompensacinę išmoką.

 

Nuo 2018 m. sausio 1 d. siūloma plėsti kompensacinės išmokos gavėjų ratą, nustatant, kad ir kiti muzikantai, dramos, lėlių teatrų aktoriai, dirigentai – visi, kurie viešai atlieka spektaklius, koncertus ar kitas profesionaliojo scenos meno programas, – turi teisę į kompensacinę išmoką.